Bhagavad-gitos doktrina. Aiškinimai ir komentarai

«Bhagavad-gitos doktrina» — tai esminis Bhavani Shankaro (1859–1936), indų filosofo ir teosofo, kūrinys, siūlantis unikalų ezoterinį didžiojo epinio dialogo skaitymą. Skirtingai nuo paviršutiniškų aiškinimų, autorius laiko «Bhagavad-gitą» ne tiesiog pokalbiu prieš mūšį, o alegoriniu sielos (dživatmos) kelionės aprašymu į Išsilaisvinimą (Mokšą). Šankaras meistriškai atskleidžia «Bhagavad-gitos» skyrių vidinę sąsają, parodantis, kaip Arjunos liūdesys (Višada) pakinta į analitinį savęs pažinimą (Sankhya-joga), vėliau į nesavanaudišką veiklą (Karma-joga) ir galiausiai į aukščiausią išmintį (Džnana-joga). Pagrindinė knygos dalis yra Aavatara doktrina — Dieviškojo nusileidimas, kuris aiškinamas per žmogaus dvasinio augimo etapus, kurio tikslas yra pasiekti dživanmuktos (išsilaisvinusio per gyvenimą) būseną. Autorius išsamiai nagrinėja Kšetros (lauko — kūno ir materialaus pasaulio) ir Kšetradžnos (žinančio lauko — Dvasios) prigimtį, dvi prakritys (Mūlaprakrti ir Daiviprakrti) ir jų ryšį su Išvara. Knyga veda skaitytoją per devynis atsidavimo etapus (Nava-vidha bhakti) ir iniciacijos etapus, remdamasi «Nusileidimo balsu», Upanišadomis ir Šankaračarjos komentarais. Šis leidinys skirtas tiems, kurie ieško ne tik vertimo, bet ir gyvo, filosofiškai turtingo bei praktiškai orientuoto vadovo apie jogą, atskleidžiančio karmų, išminties ir vienybės su Dieviškuoju paslaptis.