Pasakos

Pagrindines pasakas Konstantinas Paustovskis parašė karo pabaigoje ir pirmus pokario metus — todėl jos dar yra tokios jaudinančios. Šiose pasakose viskas paprasta, kasdieniška, beveik nėra stebuklų. Čia gamta turi magišką jėgą: žvirblis, varlė, arklys, šalčiai, lietūs… Magiška jėga įsiveržia į žmonių gyvenimą ir priklausomai nuo poelgio padeda žmogui arba baudžia. Greitai ir lengvai mirga šviesa, šešėliai, viena scena keičia kitą… «Rašyti pasaką taip pat sunku, kaip žodžiais perteikti silpną žolės kvapą, — pripažino K. Paustovskis. — Pasaką rašai beveik nekvėpuodamas — kad nesudrumsčiau pačios smulkiausios žiedadulkės, kuria ji padengta…» Jautimas, kad taip pat «nekvėpuodamas» iliustravo K. Paustovskį Genadijus Epišinas. Kaip kitaip paaiškinti šią absoliučią žodžio ir piešinio sąjungą? Akys negali atsiplėšti. O širdis skaudėjo…