Kapanas

Romano centre yra daugiabalsė kronika kelių kartų vienos armėnų šeimos. Juos jungia bendra kilmė, išgyventų prisiminimų ir sudėtingi ryšiai tarp praeities ir dabarties. Pasakojimas juda per seriją tragiškų ir juokingų epizodų, rodydamas, kaip protėvių pasirinkimai, jų netektys ir bandymai išlikti toliau daro įtaką palikuonims. Knygoje derinamas griežtumas šeimos tiesos ir lyriškas požiūris į žmones, kurie bando susitaikyti su sunkiu paveldu. Tai šeimos saga su autofikcijos elementais, kur svarbūs ne tik įvykiai, bet ir pati atminties darbo esmė.