«Įprastas reikalas» — tai Vasyliaus Belovo apsakymas, viena iš svarbiausių kaimo prozos knygų XX amžiaus antrojoje pusėje. Pirmą kartą paskelbtas 1966 metais, jis atskleidžia sovietinės kaimo gyvenimą be puošmenų ir garsių deklaracijų. Čia centre nėra išskirtinio įvykio, o kasdienis darbas, kuris laiko namus, šeimą ir pačią gyvenimo esmę. Rašytojas kalba apie valstiečių buitį tikslumu, gerai pažįstančiu šią aplinką: per rūpinimąsi žeme, namų ūkiu, vaikais ir kasdieniu duonos ieškojimu. Tekstas vertingas ne tik kaip meninis kūrinys, bet ir kaip nuoširdus pokalbis apie ištvermę, skurdą, karo pasekmes ir žmogaus vidaus orumą, kuris gyvena be skundų ir daro tai, ką privalo.
Apsakymas pasakoja apie šiaurės rusų kaimo gyvenimą per Ivano Afrikanovičiaus Drynovo ir jo didelės šeimos likimą. Jis grįžo iš karo su sutrikusia sveikata, bet tęsia darbą, tvarko ūkį ir rūpinasi artimaisiais. Namuose nuolat užtenka rūpesčių: vaikai, gyvuliai, žemė, ligos, lėšų trūkumas, buitinis sunkumas. Iš šių kasdienių reikalų ir susikuria siužetas. Vasylis Belovas rodo ne atskirą dramą, o visą gyvenimo būdą, kur džiaugsmas ir nerimas eina greta. Tai realistinis socialinis-buitinis apsakymas apie valstiečių darbą, šeimos atsakomybę ir sugebėjimą išlaikyti žmogaus orumą sunkiose sąlygose.