Užmiršti jausmai

Dominika: Niekuomet nenorėjau būti panaši į savo tėvą. Niekuomet nenorėjau užimti jo vietos. Tačiau dabar esu „Karūnos“ bosas. Mano pasaulyje tai neįmanoma. Ir vis dėlto aš čia. Dėl šeimos, kurią praradau. Dėl šeimos, kurią turiu. Laikysiuosi kuo ilgiau.
Sudarysiu sandorį su Niujorko capo, pasinaudosiu juo, o tada sunaikinsiu. Nesvarbu, jei proceso metu mano sielai nieko neliks. Aš ją seniai pardaviau demonui.

Adrijanas: Visą savo gyvenimą laukiau progos sunaikinti tėvą. „Karūna“ siūlo sandorį: santuoką su viena jų moterų. Na, tai bus neblogas uždengimas. Kol vaidinsiu sužadėtinį, galėsiu prisiartinti prie boso ir jį sunaikinti. O tada pasinaudosiu jų ištekliais ir pagaliau išsivaduosiu. Viskas paprasta... Būtų paprasta, jei nesu sutikęs Dominikos Espasito...


Viršelio iliustraciją piešė populiari menininkė Grom.