Savo kambarys

Kartais, norint pakeisti literatūrą, nereikia rašyti romano — užtenka tiesiog užduoti teisingą klausimą. Virginia Woolf jį formuluoja taip: kodėl moterims beveik nebuvo galimybių rašyti? Ir ko iš tikrųjų reikia, kad jų balsas pagaliau būtų išgirstas?
Savo esė "Savo kambarys" Virginia Woolf apmąsto, kaip sukonstruotas pasaulis, kuriame vieni rašo — o kiti neturi net galimybės tobulėti. Ji priartėja prie paprasto ir tikslaus išvados: kūrybai reikia ne tik talento ir įkvėpimo, bet ir pagrindinių sąlygų — pinigų ir nuosavos erdvės.
1929 metais paskelbta, ši esė tapo vienu iš pagrindinių tekstų apie moterų rašymą — ir iki šiol skaitoma kaip labai šiuolaikinis pasisakymas apie laisvę, kūrybą ir teisę turėti savo balsą.
Woolf — viena iš pagrindinių XX amžiaus modernistinės literatūros figūrų, rašytoja ir literatūros kritike, kurios tekstai išversti į daugiau nei penkiasdešimt kalbų.
Į rinkinį taip pat įtraukti tekstai "Dženė Ostin", "Kankinančiai plona siela" ir kiti — apmąstymai apie literatūrą, rašymą ir tai, kaip gimsta autoriaus jautrumas.