Beveik du amžius ši eilėraščių pasaka linksmina skaitytojus ir moko, kad drąsa, sąžiningumas ir darbas padės žmogui rasti savo laimę. Ūkininko sūnus Ivanas – ne didvyris ir ne gražuolis, bet paprastas, geras ir atsakingas, gavo dovanų Kupranugarį-arklį, tapusį jo ištikimu draugu.
Su jo pagalba Ivanas, patekęs į carų éklą, pagal carų įsakymą pagavo ugnies paukštį, atvežė Carės žiedą, o vėliau ir pačią gražuolę. Pamanęs susituokti su Carę, senas caras sutiko pasiprausti verdančiame vandenyje, kad taptų jaunas. Išbandyti šį metodą jis nusprendė ant Ivano. Ir vėl stebuklingas Kupranugaris-arklys išgelbėjo savo šeimininką. Iš katilo išėjo Ivanas, būsimas gražus vyras, o caras, įkvėptas jo pavyzdžio, šoko į katilą ir – deja! – užvirė verdančiame vandenyje. Ūkininko sūnus vedė Carę. Gražuolė ir visą karalystę gavo naivusis Ivanas, o klastingi pavyduoliai liko be nieko.
Lengvas eilėraštis, taiklūs posakiai ir pasakų siužetas patiks ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Juk kas iš jų vaikystėje nesvajojo turėti tokį draugą, kaip Kupranugaris-arklys?!