Dominum. Knyga 2

Antares Neužgesintasis – miręs Aukščiausiasis, Šviesos viltis – taip man apie jį sakė. Tačiau, nepaisant istorijų apie didybę ir didvyriškumą, ne visi šviesūs nori jo sugrįžimo. Antares – žvaigždė su tamsiu praeitimi; jis kalba su manimi ir noriai dalijasi prisiminimų šukėmis. Nežinau, ar jis mano draugas, ar priešas, kas jo žodžiuose yra tiesa, o kas melas, bet aš vėl prarasiu save, šį kartą galutinai, jei jo negrąžinsiu atgal į dangų. Tamsa tirštėja Šviesoje: tiek Žemėje, tiek tarp žvaigždžių. Mes niekam negalime pasitikėti, net sau patiems. Viskas, ką turime, – tai netikras raudono monstro šviesa, apšviečianti mūsų kelią…