Kai dievai miega

Žmonių valdžia – malonė ar našta? Ar žmonės turi teisę tvarkyti kitų likimus? Kiek svarbu žinoti savo giminės praeitį, kad gauti atleidimą iš protėvių ir nepabrėžti gyvenimo palikuoniams? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų bando rasti pagrindinis romano personažas S. Aleksejevo – buvęs gubernatorius Anatolijus Zubatas, išgyvenęs mėgstamiausio sūnaus mirtį. Atsitiktinai senolės išmestos žodžių gatvėje paskatina politiką prisiminti visas savo klaidas ir pergalvoti gyvenimą. Bet svarbiausia – suprasti ir priimti ant savo pečių kaltę dėl padaryto nusikaltimo, kad gauti vienintelį susitikimą, kuris taps atlygiu už ilgą dvasinę paiešką. Romane glaudžiai persipina praeitis ir ateitis, mistika ir religija, mokslas ir istorija, pasaulietiška ir šventa – kategorijos, formuojančios rusų mentaliteto savitumą ir todėl artimos bei suprantamos kiekvienam skaitytojui.