Mauro memuarai

1527 metais konkistadoras Panfilo de Narvaes išplaukė iš Ispanijos uosto, kad pareikštų Ispanijos karūnos teises į Meksikos įlankos pakrantės žemes ir įgytų turtus bei šlovę, panašius į tuos, kurių sulaukė Hernanas Kortesas; jo laive buvo šeši šimtai žmonių ir beveik šimtas žirgų. Tačiau nuo Narvaeso ekspedicijos įlaipinimo Floridoje ją persekiojo nesėkmės – navigacijos klaidos, ligos, badas, vietinių genčių pasipriešinimas... Jau po metų gyvų liko tik keturi: ekspedicijos iždininkas Kabesa-de-Vaka, idalgo Alonso del Castillo, Andresas Dorančes ir jo marokietiškas vergas Mustafas al-Zamori, arba Estebaniko, kaip jį vadino ispanai. Keturiems nelaimės ištiktiems užkariautojams teks ilgas kelias po Ameriką, kuris pavers jų išdidžius konkistadorus nuolankiais tarnais, o vėliau - išgąsdintais pabėgėliais ir gydytojais-mokytojais.

Išgalvoti marokietiško vergas prisiminimai, kurių pasakojimas nepateko į istorijos analus, prikelia nuostabias Amerikos užkariavimo puslapius.