Kirusė. Stalino dukterėčia

Nepaisant liūdesio, Kirusė netikėtai tarė: "Man visa tai taip nusibodo. Dauguma mano interviu yra iškraipyti. Aš sakau vieną, o spausdina nežinia ką. Giminaičiai taip pat stengiasi, pasakodami pasakų. O iš kur jiems žinoti, kas iš tikrųjų vyko pas mus, Aliliuovus, jei jie arba gimė gerokai vėliau, arba buvo tokie maži, kad nieko neprisimena! Aš esu vyriausia iš vaikų mūsų šeimoje ir todėl įvykius nuo 1920-ųjų pabaigos, nekalbant apie 1930-uosius ir 1940-uosius, aš prisimenu ne tik skirtingai nei jie, bet ir išties pamenu. Aš tai mačiau, girdėjau ir niekada nepamiršiu!"

Taip atsirado idėja užrašyti Kiros Pavlovnos Aliliuovos-Politkovskajos (1919–2009) prisiminimus, Stalino dukterėčios. Netikėtas atradimas 2025 metų pavasarį – Kirusės dienoraštis ir jos pasakojimai, tarsi likimo ženklai, privertė mane sėsti prie šios knygos ir pasinerti į epochą, kuri iki šiol kelia ne vieną klausimą, į kuriuos ir dabar nėra atsakymų.

Tarp jos herojų Aliliuovas ir jo vaikai – Pavelas, Anna, Fjodoras, Nadežda, jų šeimos, bendražygiai, pažįstami – seni ir atsitiktiniai, draugai ir priešai: Leninas, Stalinas, Svanidzė, Kirovas, Ordzonikidzė, Voroshilovas, Berija, Redens, Šapošnikovas, Bernes, Gelovani, Rommas, Kapleris, Gagarinas, Raikinas, Vysotskis ir daugelis kitų.