Praeities pranašautojas

Kyras Bulichevas – antroji didybė Tėvynės fantastikoje XX amžiuje po brolių Strugackių. Ne viena skaitytojų karta užaugo su jo knygomis, o pirmoji skaitytojų meilė yra ilgaamžė ir su metais nesumažėja. Didžiojo Gūsliaro steigėjas, Alisos Seleznevos krikšto tėvas, mergaitė iš ateities Žemės, doktorato Pavlyšo ir jo draugų iš tarpplanetinio žvaigždėlaivio „Segeža“ kronikininkas, lyginantis laiką upėje Chronos, jungianti skirtingus Rusijos krantus, – Kyras Bulichevas yra daugialypis, kaip pati gyvenimas, jo literatūrinėje visatoje yra vietos tiek pokštams, tiek sarkastiškam ir bešaliam ironijai, tiek mokslininko ir pranašo išminties.
Knyga baigia Kyro Bulichevo kūrinių ciklą apie Intergalaktinės policijos agentę Korą Orvat, mergaitę, rasta kūdikystėje vienoje iš atokių Galaktikos planetų, augusią Vaikų saloje slaptoje mokslinėje internate-prieglaudoje, skirtuose tokiems pat prarastiems našlaičiams, kaip ir ji.
Kur tik nepanaudojamas tarnybinis pareigos inspektoriaus InterGpol.
Šiandien Kora Orvat planetoje Naujasis Helvetija gelbsti žemės gyventojus nuo į valdžią atėjusio bepročio, nekenčiančio visko žemiško („Praeities pranašautojas“). Rytoj ji ieško kadaise mūsų planetoje prarasto Piktumo Veidrodžio, Grėsmės Žiedo ir Galios Karūnos, neįkainojamų ateivių relikvijų („Piktumo Veidrodis“). Kitu atveju Kora jau Kinijoje, Takla-Makan dykumoje, atskleidžia gravitacinio variklio išradėjo dingimo paslaptį („Profesoriaus Lu Fu dingimas“). Kartais tai tampa juokinga, kai Kora, norėdama rasti žudiką, priversta persikelti į ateivių vištos kūną, be to, kiaušinius dedančią („Vištos pavidalu“). O ką daryti? Tarnyba!