Koncesija

Esu Oleg Lesničij, ir aš… krizinis inžinieris. Gaila tik, kad susiklosčiusioje situacijoje man labiau prireiktų krizės psichologo. Kodėl? Taip, pats kaltas — per daug pasitikėjau savo jėgomis ir įsiskolinau. Ir dabar artimiausius penkerius metus teks laikytis Roksonoje, gana savotiškoje kolonijoje. Ir ne pačiu maloniausiu draugijoje — nauja komanda tas pats, kas gyvatynas! Vienintelis džiaugsmas — senas draugas netikėtai pasirodė. Kalbant apie nuotykius… to čia netrūksta: nori — lenktynės, nori — medžioklė, nori — šaudynės su "laukiniais". O dar čia, Roksonoje, gyvena akmeniniai sraigės! Ir tai be fronto dvasios ir karjeros augimo perspektyvų! Taigi, vilties yra. Jei išgyvensiu, žinoma.