Audros pamėkle

Trau­ki­mas dvi­jų laukinių širdžių tru­mų lovos me­ilės istorija — vienas iš pa­pa­litų­niau­jų ir atpažįsta­mų veikalų XIX a. eu­ro­poje.

«Audros pamėkle» ne kartą bu­vo ek­ra­ni­zuo­ta, o nu­ro­dymai į siužetą vyrau­ja daugelyje veikalų apie naikinančią aistrą. Meilė tamsių vir­šū­nių fon­da at­vedė į be­protybę ir mir­tį herojų veikalą Emili Braunt. Įsiūtis, maištas ir prisirišimas susiliejo į vieną pas­ako­jimą Hiteklifui ir Katerinai. Laukinio įvaikio jausmai įr­iu­sen­gian­čiai seseriai nepasiduoda nei logikai, nei moralėms, jiems negali padėti nei žmonių galia, nei piktas likimas, nei net mirtis.

Emocijos, visiškai įtraukiančios savo šeimininką ir sugriovusios ne vieną gyvenimą, gąs­dino viktorijos epochos žmones, tačiau sekantys skaitytojų kartos tiesiog užbūrė. Šį romaną galima mylėti ir galima nekęsti. Vienas dalykas aiškus — likti jam abejingam itin sunku.