Teisingųjų šviesa: Makų brolybė

1814 metai. Bonapartas nugalėtas, Rusijos armija triumfuojančiai įžengia į Paryžių. Čia viskas nuostabiai gražu: gatvės, prospektai, katedros ir aikštės. Ir dar — čia nuostabiai gražios moterys.
Leitenantas Nikolajus Ozarjevas sužavėtas visų matomų dalykų. Bet svarbiausia dar priešakyje — jis susipažįsta su Sofi de Šamplit. Pasipūtusi, laisvės mylinti gražuolė dėvi gedulo drabužius dėl mirusio vyro ir ne iš karto priima Rusijos karininko, kovojusio prieš Prancūzijos armiją, dėmesį. Tačiau galiausiai jam pavyksta užkariauti jos širdį. Nikolajus prisiekia, kad Sofi nė karto nesigailės, kad patikėjo jam savo likimą. Ir nė karto nesigailės, kad sutiko išvykti su juo į tolimą, nepažįstamą Rusiją.
Tai jie atsiduria Sankt Peterburge — šaltame, didingame, tačiau Sofi svetimame mieste. Ir tai tik pirmoji jų romano dalis — ir pirmoji serijos dalis, kurią parašė Henri Trouille, kurios serija „Teisingųjų šviesa“ skirta dekabristams ir parašyta su didele meile Rusijos istorijai ir dideliu dėkingumu herojams, kurių prototipai ir kūrė šią istoriją.