Vaikas Maro krašte

Veiksmas vyksta niūrioje, karo sugriautoje pasaulyje, įkvėptame viduramžių Prūsijos. Langelau jau daugelį metų vyksta konfliktas: Ordinass veda kryžiaus žygį prieš ereziją vakarinėje pusiasalyje, tačiau šio karo kaina – badas, raupsai ir begalinis sudužusių likimų skaičius.
Pagrindinė herojė – Jersena. Kai jai buvo tik šešeri, jos gimtąją kaimą sudegino iki pelenų, kad sustabdytų raupsų plitimą. Prieš mirtį motina šnibžda jai paskutinius žodžius:
«Eik į Ordiną. Tu turi išgyventi.»
Mergaitė paklūsta. Bet Ordinass – ne išsigelbėjimas. Tai niūri tvirtovė, kur vaikai yra laužomi, kad taptų tikėjimo įrankiais. Dvylika metų Jersena praeina per žiaurų rengimą, stygiumi, išbandymais ir kankinimais – fiziniais ir dvasiniais. Ji išmoksta būti stipri, tačiau šios jėgos kaina – save prarasti.
Kai virš žaliakmenio Liesso užsidega Mėnulio Ugnis, prasideda kažkas daugiau nei karas. Dvasios pabunda, ir jos reikalauja aukų. Ypač daug jos prašo iš tos, kuri manė, kad gali paaukoti viską.
Jersena atsidurs kovos centre, kur nė viena pusė nėra švari, o kiekvienas pasirinkimas – žingsnis į tamsą.

Kodėl verta skaityti:
Tikras grimdarkas – be sentimentų, su griežta realybe ir moraline pilkuma
Stipri moteriška herojė, kurios vystymasis parodytas be puošmenų
Gilus, atmosferinis pasaulis su apgalvota istorija, kultūra ir magija
Žiauri, bet sąžininga proza – kiekvienas žodis veikia atmosferą
Pirmoji trilogijos dalis, žadanti didelę epinę sagą
Vaikas Maro krašte – tai ne tik knyga. Tai panardinimas į pasaulį, kur išgyvenimas – menas, o viltis – prabanga. Čia nėra herojų. Yra žmonės. Sulaužyti. Alkanos. Pavargę. Bet vis dar einantys.
Jei ieškote sąžiningo, niūraus, bet gyvo fantastikos, kur kiekviena pergalė kainuoja kraujo, – ši knyga taps jūsų nauju atradimu.
Pirmoji dalis. Tamsos pradžia.

Vaikas Maro krašte – tai galingas debiutinis romanas Baltarusijos rašytojos Natalios Abraževič, tapęs "Metų rankraščio" laureatu ir pirmuoju romanu serijoje "Tamsiau nei tamsu" iš leidyklos AST. Tai rusiškas grimdark-fantasy – žanras, kuriame nėra vietos pasakoms apie išgelbėjimus, kilniems riteriams ar geroms fėjoms. Čia dominuoja realybė, skausmas, išgyvenimas ir moralinė neaiškumas, primenantis geriausius George'o R. R. Martino ir Joe Abercrombie kūrybos pavyzdžius.