Pamiršusios Elės Hart gėlės

Yra gėlių, kurioms ugnis padeda pražysti.
Yra sielų, kurios liepsnoje nesudega, o transformuojasi.
Vos neįkliuvusi į baisų gaisrą, atėmusį jos tėvų gyvybes, devynerių metų Elė Hart persikėlė pas senelę į gėlių ūkininkavimo; čia randa prieglobstį sulaužytos moterys, kurioms nėra kur eiti. Čia slypi tragiškos kelių kartų Elės šeimos istorijos. Ir čia pražysta gėlės, sugebančios perteikti tai, ko neįmanoma išreikšti žodžiais.
Gėlių kalba taps įprasta Elės; su ja ji bręs, mylės ir kentės, klys ir kelsis, vėl ir vėl prisikels iš pelenų. O svarbiausia — ieškoti savo kelio, kai atrodys, kad ji yra tik sodinukas šiltnamyje, kurio pasaulis amžinai ribojamas stiklinėmis sienomis.