Lapkričio nuotaka

Mano mama pavadino mane Jara, pažymint ryškią saulę, kuri atsispindi nuo sniego dangos. Bet iš kur jai žinoti, kaip atrodo sniegas, jei žiemų nebėra jau šimtą metų? Vienintelė vieta, kur dar išliko šaltis – tai prakeiktas miškas. Ten gyvena paskutinis gruodžio burtininkas, dėl kurio žiema gali vieną dieną sugrįžti. Žmonės visomis jėgomis stengiasi tam užkirsti kelią, aukodami gruodžio mėnesį gimusius vaikus. Ir aš tapau viena iš tų vaikų.