O taip be debesų viskas prasidėjo!
Reikėjo tik nuvykti į tolimą provincijos miestelį ir, pavaizdavus save kaip visiškai taikų nekilnojamojo turto brokerį, parduoti buvusią duonos gamyklėlę, net ne gamyklėlę, o tai, kas iš jos liko. Bet provincijoje yra savų vaizdų apie taikų ir nekenksmingą, savų skeletų spintose, savų nerašytų įstatymų.
Net labai sėkmingai Janai Karlovnai Cvietkovai kažkas nepavyko, ir kad galėtų įvykdyti savo buvusios klasės draugės užduotį, jai tenka gintis nuo banditų, priimti gimdymus, atidaryti kapą, degti, skęsti… Ar ne per daug vienai, nors ir labai gražiai, moteriai? O dar į ją nuolat šaudo — žudikai, pamišę narkomanai, praradę atmintį, ir net mylimiausias žmogus…