“Siela turi ausies formą” — “moteriška proza” paradoksaliame vyriškame atlikime, lyrika su fantazijos (arba pasakos) dalimi.
Pagrindinė herojė ant trisdešimties metų slenksčio, atrodo, pagaliau sutiko mylimą žmogų. Per savaitgalį jie vyksta į atokesnį sanatoriją. Ši, atrodytų, įprasta kelionė virsta neįtikėtinu, nesaugomu, nepamirštamu nuotykiu…
Anton Ponižovskij — romanų “Pokalbis į klausą”, “Princesė Inkognito”, “Tave visi laukia” autorius. Finalininkas premijos “Didžioji knyga”.