Atiduodu drakoną geroms rankoms

Vieną kartą pietų drakonų valdovas norėjo mano rankos ir širdies. Ir aš atsisakiau. Mano širdis atiduota mylimai bistriologijai, o be rankų nekamuosi nieko. Tačiau valdovas klastingas kaip šimtas sparnų. Ir, atrodo, vis dar nori tuoktis.

Žodžiu, turiu drakoną, kuris užsigulėjo. Ar niekam nereikia bešeimininko? Atiduosiu už vyro, tikristai, kad nesiskundžiate. Ir nedrįskite jo grąžinti!