Meilė su jūros skoniu

„Mano vardas Julija, ir šią vasarą praleisiu prie jūros pas savo mamą. Mes retai susitinkame, nes mokausi ir gyvenu Maskvoje su močiute ir seneliu. Žodžiu, ši istorija ilga… Tačiau stotyje mane pasitiko nemalonus siurprizas. Vietoje mamos mane pasitiko jos „draugas“, kuris, kaip matyti, dažnas svečias jos namuose. Pirmą dieną sutikau keistoką žmogų, jis žiūrėjo į mane, neatitraukdamas žvilgsnio, tarsi būtų pamatęs vaiduoklį. Nuotaiką ir savimeilę pakelia tik netikėtas simpatiškas gerbėjas, kuris man dar ir dovanėles palieka ant palangės. Esu beveik tikra, kad tai jis, daugiau niekas! Juk ne tas pats keistuolis man jų slapta neša? O keista, aš tarsi jau buvau jį anksčiau mačiusi...“