Daktaras Živago. Amžinos istorijos

"Daktaras Živago" atnešė Borisui Pasternakui Nobelio literatūros premiją, pasaulinę šlovę — ir tapo vienu iš pagrindinių XX amžiaus romanų. Tai knyga apie žmogiškumą, meilę ir ištikimybę sau, fone senosios pasaulio griūties.

Tęsiantis didžiojo ruso romano tradicijas, "Daktaras Živago" pirmą kartą pasirodė 1957 metais užsienyje. Pasternakas gavo Nobelio premiją, tačiau SSRS buvo pažymėtas kaip "išdavikas". Ši knyga — jaudinanti "mažo žmogaus" gyvenimo kronika epochos lūžio metu, kai žemė slysta iš po kojų, ir tik meilė, draugystė, gerumas ir gailestingumas padeda išlikti. Poetiniame ir filosofiniame pasakojime — tragiška herojaus lemtinga, kurio nenugalėjo nei laikas, nei baimė, nei vienatvė.