Šešėlių cirkas

Kiekviename iš mūsų yra ypatinga vieta — labai slapta ir brangi. Šioje slaptajame vietoje mėgsta žaisti šešėliai. Lika niekada ypač nesvarstė apie savo šešėlį, kol vieną dieną jis nepradėjo elgtis labai keistai. Kai Lika mojavo ranka, šešėlis pakeldavo koją. Kai... Lika sėdėdavo, šešėlis keldavosi. Lika bandė pabėgti, pasislėpti ir tapti mažesnė, bet šešėlis tik vis didėjo. Kol neaugęs toks didelis, kad paėmė ir nunešė Liką į stebuklingą sutemų šalį, į paslaptingą šešėlių cirką. Kad rastų kelią atgal, Likai teks iš tiesų pamatyti savo šešėlį ir rasti su juo bendrą kalbą. Tai pasakojimas apie baimę, gėdą ir kitus jausmus, kuriuos mes stengiamės paslėpti savo pasąmonėje.