Do-re-mi-mi-miškinė istorija

Kire yra penkiolika, ir jai viskas puikiai - mylimas pianinas, mylimas vaikinas, draugės. Bet vieną dieną tėvams kyla kvaila idėja - persikelti į Balį. Jie yra kriptoinvestuotojai, jie kartu, matote, jų meilė vėl įsižiebė nauja jėga. O Kirai reikia viską... mesti, kad iš Maskvos persikeltų į pasaulio kraštą. Bet Balio Kira nepatinka: sudėtinga adaptacija, nepatogumai su būstu. Dar ir su vaikinu, kuriam Kira prisiekė amžiną meilę, pavyksta bendrauti tik virtualiai. Ir meilė jau nebeatrodo tokia stipri...
Ką daryti, jei tave ištraukė iš įprastos aplinkos ir įstūmė į svetimą? Mimikruoti, kad būtum kaip visi, ar būti išstumtam? O ką daryti, kai prisiekęs amžiną meilę vienam, staiga įsimyli kitą? Gal yra koks nors vidurio kelias?