Mažo berniuko pinigai. 4 nesukurtos istorijos

«Jūs laikote savo rankose laiko mašiną su papildomomis opcijomis. Pasakau. Niekada nesu rašęs nei moterims, nei vyrams, nei suaugusiems, nei vaikams — visuomet rašiau sau. Tiesiog šią knygą rašiau sau, kokiu buvau vaikystėje. Mano laimingoje sovietinėje vaikystėje. Prisiminęs tuos metus,... kurie dabar atrodo kaip ryto įspūdis apie kokį nors nuostabų sapną, galvoju, kiek aš atiduočiau, kad grįžčiau į vieną iš tų dienų. Kaina žinoma. Būtent tiek pat būčiau pasiruošęs atiduoti po trisdešimties metų, kad grįžčiau šią, šiandieninę, dieną. Taigi, kodėl mokėti? Štai ji — diena, kurioje aš tikrai norėsiu būti, jos žmonės, jos šiluma, jos išgyvenimai ir jos laimė. Ar tai ne stebuklas? Tiesiog vaikystėje nesuvokiau, kad norėsiu grįžti, o dabar suprantu. Bent kažkas galvoje atsirado su amžiumi. Nemokėsiu nieko! Tiesiog ilgai šiandien nesigulsiu miegoti ir pabandysiu nuvykti į savo praeitį. Ir jus kviečiu. Galbūt jūs geriau suprasite tą laiką ir mus, kurie tada gimėme.» Saša Cypkin