Šėtono liūdesys

Romanas buvo parašytas dar 1895 metais ir nuo tada patyrė daugybę naujų leidimų. Daugelis lygina jį su «Drakula» Breemo Stokerio, nes pagal siužetą ir minčių intensyvumą jie nenusileidžia vienas kitam.

Genijai žydi palėpėse ir nyksta rūmuose.

Reikėtų rašyti pikantiškus romanus, tada ir... būsite žinomas rašytojas!
Džefriui Tempestui jau nusibodo iš leidėjų girdėti tą patį. Neformatas, per daug intelektualu, niekas nesupras… Visi pažįstami literatai papirkta, agentai tiesiog numoja ranka, o pinigai baigiasi...
Jaunam rašytojui tiesiog nėra kur eiti. Jo turtingas tėvas paliko tik skolas ir kreditus. Beviltiškas Džefris rašo savo senam draugui Australijoje, kuris netikėtai praturtėjo auksakasyba. Tas rekomenduoja jam kreiptis į paslaptingą grafą Lučiją Rimanazą, kuris visus «išlaisvina nuo skurdo».
Bet Tempestas gi nežino, kad šis jaunas grafas tikrai turi daug vardų ir pavidalų. Jis – velnias, kurio žvilgsnis neįtikėtinai aiškus, kupinas liūdesio ir ugnies…
Ar Džefris sugebės pasipriešinti prabangos pagundai ir neprarasti ne tik savo talento, bet ir sielos? Ir kodėl velnias taip nori būti neteisus?..

«Šėtono liūdesys» — kultinis romanas apie šlovę, rašymą, meilę ir velnią. Istorija apie sielos ir kūno priešpriešą, apie talentą ir prabangą yra amžina kaip gėrio ir blogio kova.