Abėcėlė. Pasakojimai iš Abėcėlės

1872 metais pasirodė pirmasis L. N. Tolstojaus «Abėcėlės» leidimas, kurį didysis klasikas kūrė ypač kruopščiai ir svajojo, kad rusų vaikai «pagal šią Abėcėlę mokysis… ir pirmus poetinius įspūdžius gaus iš jos». A. F. Pahomovo iliustracijos, sudarančios šį leidimą, gimė po... šimto metų, pasakojimus ir puslapius iš «Abėcėlės» dailininkas pasirinkdavo pats: «Man norėjosi į šios knygos brėžinius įdėti viską puikaus, kas išliko mano sieloje ir atmintyje apie stebuklingą mano basakojo valstiečių vaikystę, kuri sutapo su paskutiniais L. N. Tolstojaus gyvenimo metais». Žmonių išvaizda ir apranga, kasdieniai daiktai, valstiečių namo puošyba — visa tai A. F. Pahomovui buvo pažįstama ne iš girdėjimo, o šiandien jo žavūs valstiečių vaikų vaizdai toliau supažindina didelius ir mažus skaitytojus su rusų tautos praeitimi. «Reikia, kad viskas būtų gražu, trumpa, paprasta ir, svarbiausia, aišku», — šį principą L. Tolstojus įdėjo į savo «Abėcėlę». Pasakojimai, sudarantys šį rinktinį, išdėstyti jame nuo paprasčiausių miniatiūrų iki tokių savarankiškų kūrinių kaip «Kauliukas», «Liūtas ir šuniukas», «Filipukas» ir kiti, tapę vaikų klasika visiems laikams.