Perkūnijos principas

Iki ilgai lauktos susitikimo su paslaptingu gerbėju Kėt atskyrė tik dvylika laiptų. Dvylika laiptų, dvylika žingsnių, dvylika smūgių metaforinių vidurnakčio laikrodžių... Kai jie nutilo, Kėt žengė per slenkstį į miegamąjį ir pamatė JĮ — gražų, liekną ir... mirusį! Jis gulėjo... lovoje su sulaužyta galva ir jau negalėjo įvykdyti savo pažado padovanoti jai stebuklingą naktį, o po to ir stebuklingą gyvenimą...
Tokia buvo Kėt nuomonė, bet ji klydo — tas, kas jai tai pažadėjo, pasirodė esąs gyvas. Bet jis buvo ne gražus, o bjaurus, ir atrodė ne kaip svajonių vyras, o kaip pabaisa, kokias gražuolės myli tik pasakose. Myli arba žudo! Kėt nenorėjo nei to, nei to, bet...
Kai įsimylėjo, suprato, kad gali ir žudyti. Ir dabar ji turi ne tik išgelbėti nuo mirties jį, savo svajonių vyrą, bet ir likti gyva...

Olgos Volodarskajos romanai — aštrūs socialiniai detektyvai, kuriuose autorė analizuoja visas šiuolaikinės visuomenės gyvenimo puses, nieko neslėpdama ir nieko nepamiršdama. Jos knygos parašytos taip įspūdingai, kad tiesiog neįmanoma atsiplėšti. Ryški, sodri kalba ir puikus autorinis stilius sukuria nepakartojamą atmosferą, į kurią skaitytojas visiškai panardina.