Maras, 1939

Vasilijus Šeptins – psichologinės fantastikos, alternatyviosios istorijos, literatūrinio siaubo meistras, du kartus apdovanotas Borisui Strugackiui skirtu „Bronzine sraige“. Ši knyga apima reprezentatyvią pasakojimų ir istorijų kolekciją, atnešusią autoriui garsą tiek žanro mėgėjų, tiek kokybiškos prozos gerbėjų tarpe („Septinta tamsos dalis“, „Maras, 1939“, „Laukiant Raudonosios armijos“ ir kt.), ir romaną „Juoda žemė“. Čia Rusijos imperija, kurioje buvo nepavykęs pasikėsinimas į Stolypiną, išvengė revoliucijos, tačiau 1933 metais kariauja dviem frontais su Kuomintango Kinija ir Europos Kominternu, arba, pasisavinusi tarpasmeninio judėjimo paslaptį, kolonizuoja 1939 metais Marsą; čia, tajgoje prie Podkamennoj Tunguskos, 1908 metais išsiritęs feniksas, o nekrobiotinių struktūrų laboratorija (Naktinė Sargyba) bando kontroliuoti mirusiuosius, kyšančius iš kapų, kai šalis ir visuomenė yra ant išgyvenimo ribos…