Projektas 9:09

Kai kurie sako, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Džejmisonas Diveris žino, kad taip ir yra.
Berniukas atranda fotografiją dėka mamos. Ji išmokė Džeį suprasti skirtumą tarp įprasto nuotraukos ir meno kūrinio, kartu žiūrėdami į kultines juodai baltas nuotraukas.
Ir dabar, praėjus dvejiems metams po mamos mirties, vienuoliktokas Džejmisonas, jo tėvas ir jaunesnė sesuo šiek tiek susidoroja su netektimi, tačiau kiekvienas – vienišai, savo būdu. Džejis nerimauja, kad prisiminimas apie mamą slysta iš rankų, nes jis vos neprisiminė jos gimtadienio. Tada jis paima į rankas mamos dovanotą „Nikon“ ir pradeda fotografuoti įprastus žmones gatvėje – tuo pačiu metu toje pačioje vietoje iš pradžių mokyklos projektui, o vėliau jau ir sau. Fokusavęs objektyvą į atsitiktinius praeivius, Džejmisonas pamažu keičia savo požiūrį į pasaulį ir galiausiai sugrįžta į gyvenimą.
Ši knyga – apmąstomas tyrinėjimas, kaip rasti save, kaip susitvarkyti su liūdesiu per meną ir suvokti, kokią rolę šeima, draugai ir net nepažįstamieji gatvėje gali vaidinti gijimo procese. Ji suteikia skaitytojams viltį ir džiaugsmą galimybėmis pasidalinti su kitais savo požiūriu į pasaulį.