Vandens pavasaris

Antra dialogijos dalis „Dvidešimt trečioji žiemos diena“.
Amžinos žiemos šalyje gyvenimas sustingo. Taja ir grupė „Atšalimas“ priešinosi šaltukui, primindami žmonėms, kad pavasaris neišvengiamas. Prie jų prisijungė buvusi floristė Njutą. Jai labai baisu, tačiau neįmanoma likti nuošalyje, kai per sniegą pradeda lįsti... gyvi narcizai. Herojams teks rasti atsakymus į klausimus: kas svarbiau — humaniškumas, mokslas ar pyktis? Ir ar užteks pastangų, kad ištirpdytų ledą žmonių širdyse ir sugrąžintų pavasarį?
„Vandens pavasaris“ — tai istorija apie žmogiškumą, trapumą, jėgą ir apie tai, kad bet koks sniegas nepriklausomai nuo aplinkybių ištirps, jei tik tikėsi ir mylisi.