Mėnulio stovyklos

Saulės ir Mėnulio stebėjimas, judančio dangaus skliautu, be abejo, yra seniausia astronominių stebėjimų forma. Bet nepaisant to, kad pagrindinis šviesulys, šilumos ir šviesos šaltinis žmogui yra Saulė, seniausių astronomų ir astrologų dėmesys buvo sutelktas į Mėnulį. Ir tai suprantama. Juk Saulė nekeičia savo formos ir beveik nekeičia dydžio, ji visada lieka akindama disku, neleidžiančiu pamatyti praktiškai jokių dangaus orientyrų savo fone. Kitaip nei Mėnulis. Iš dienos į dieną (o tiksliau, iš nakties į naktį) jis auga šviesoje, perėjęs per visas fazes, nuo plono pjūklo iki pilno disko, o tada pradeda mažėti, kol visiškai išnyksta saulės spinduliuose arti jaunam mėnuliui.