Gyvulys iš tamsos

Po Berniuko lova gyvena Gyvulys. Berniukas sako, kad dienos šviesoje Gyvulys susitraukia, tačiau kai mama užgesina šviesą naktį, jis išsipučia.
Vieną kartą Berniukas iš baimės pradeda su juo bendrauti. Ir pamažu Gyvulys tampa jo geriausiu draugu, taip pat globėju, išpažinčia ir... vedliu. Tada Berniuko tėvas žūva Šunų dienos kare. „Gyvuly, — sako Berniukas, — eik pas tėtį ir pasakyk jam, kad myliu jį ir ilgiuosi jo“. Gyvulys tampa ryšiu tarp gyvųjų ir mirusiųjų: jis perduoda naujienas ten ir atgal, atnešdamas Berniukui patarimų ir paguodos. Jis taip pat prižiūri mažąją Berniuko sesutę mamos įsčiose, palaiko mamą gimdymo metu ir net užmigdina Kūdikėlį naktimis. Ir Gyvulys visada veda Berniuką ten, kur jam lemta būti, kad kiekvieną dieną taptų stipresnis ir laimingesnis.