Vladimiro Strannikovo autorinis Lenormano orakulas „Makaronai“ yra modifikuota klasikinė Lenormano kortų kaladė, išsiskirianti tuo, kad visas pagrindinių kortų simbolizmas pateiktas per siužetą arba jame dalyvaujančius personažus. Galbūt kažkam tai pasirodys ne visai patogu, kai pagrindinis kortos simbolis ne visada akivaizdus, tačiau toks požiūris leidžia, be pagrindinių reikšmių, gauti papildomos informacijos apie užduodamą klausimą.
Kaladėje yra 78 kortos:
- 36 pagrindinių Mažųjų Lenormano kortų;
- 37 papildomų kortų: Makaronai, Būrėja, Vėjas, Pasirinkimas, Dilema, Paslaptis, Oro balionas ir kt., taip pat kai kurių kortų dubliai, tarp jų Raitelis ir Raitelė, Vyras ir Moteris anglo-skandinaviškomis ir prancūziškomis tradicijomis.
Galite naudoti dublikuotas kortas burdami pagal savo nuožiūrą, atidėdami tas, kurias laikote neesminėmis. Kaip teigia autorius, geriausia pradėti nuo pagrindinės kaladės, be papildomų ir dublikuotų kortų, o vėliau palaipsniui jas pridėti prie orakulo. Neturėtumėte pamiršti, kad dubliai gali turėti skirtingas galimas interpretacijas, o papildomos kortos stipriai veikia kaladės struktūrą, taip ne tik praturtindamos vaizdinį pasaulį, bet ir sudėtingindamos darbą su kalade. Todėl dirbti su papildomomis kortomis rekomenduojama tik po išankstinės praktikos.
Kodėl „Makaronai“?
XVIII amžiaus metu angliškos dandy kultūros tradicija sukūrė ne vieną madingą stilių. „Makaronai“ („macaroni“) – angliški dandy 1760–1770 m. Makaronų stilius iš pradžių kilo jaunų Londono aristokratų tarpe, tačiau vėliau greitai išplito tarp vidurinės klasės dandy. Makaronai mėgdžiojo italų ir prancūzų mados stilius: iš čia ir pravardė „macaroni“ (pagal šiuolaikinį „makaroninikai“). Todėl kaladės koliažams buvo naudojama anglų buitinių ir satyrinių graviūrų XVIII amžiuje, kuri puikiai dera su tokiu būrimo sistemų kaip Lenormanas.
