Mano įbrolio manija

Dėl tam tikrų aplinkybių esu priversta persikelti pas tėvą ir jo naują šeimą. Į namus, kuriuose gyvena mano būsimasis grupiokas ir, be to, įbrolis. Mironas pasitikintis savimi, abejingas šeimai, nė kiek nesirūpina suaugusiųjų nuomone ir... velniškai patrauklus. Jis neapkenčia manęs nuo pirmo žvilgsnio, kaip ir jo motina. Neįsivaizduoju, kaip mes sugebėsime kartu gyventi po vienu stogu. Bet leisdama daugiau laiko su Mironu, jaučiu pokyčius jo elgesyje. Ar gi priverstinis persikėlimas, kuris turėjo tapti katastrofa, taps man išsigelbėjimu nuo vienatvės ir galimybe atrasti save?