Lėlė vaikšto po žemę

Kostja turi absoliučią klausą. Jis mokosi devintoje klasėje, groja balalaika orkestre „Šiaurės stygos“ ir planuoja stoti į muzikos kolegiją. Be to, Kostja – reta nervingumo ir jautrumo išimtis. Taip sako jo mama. Šios savybės, kaip keista, padeda paaugliui gyventi mieste, kuris pamažu „miršta“. Bet jos taip pat trukdo.

Vieną dieną „Šiaurės stygos“ išvyksta pasirodyti į regiono sostinę. Ten Kostja tampa bjauraus poelgio liudytoju, kurį padarė du vaikinai iš jo orkestro. Jis patiria tokį stiprų nervinį sukrėtimą, kad rimtai suserga... Ką dabar gydyti – sielą ar kūną? Ar padės Kostjai Snežana, į kurią jis įsimylėjęs ir su kuria jie groja orkestre? Ar seniai tėvo dovanojeta Pjero – marionetė ant virvelių – pasakys, kaip elgtis? Kas arba kas išgelbės Kostją nuo ligos? Ir ar išvis yra išsigelbėjimas?..

Dmitrijus Sirotinas pasakoja jaudinantį pasakojimą apie paauglius, pirmąją meilę, savęs paieškas ir miestą, pilną istorijų ir legendų, kurias saugo jo gyventojai. Negali būti kitaip. Juk autorius rašo apie gimtąją Vorkutą, kur gimė ir pradėjo savo kūrybinį kelią. Jis dirbo lėlių teatre, kūrė scenarijus šventėms, buvo mokyklos teatrinių būrelių vadovas. Vėliau prasidėjo rašytojo karjera. Dmitrijaus pasakojimai ir romanai ne kartą pateko į konkursų „Knyguru“, V. P. Krapivino premijos, K. Čukovskio vardo konkurso trumpąsias sąrašus. Menininkė Alina Fedina, kūrė leidinio dizainą, ypatingai jautriai perteikė herojaus lyrinį ir trapų įvaizdį.