Šimtas suknelių

Vanda eina į mokyklą su ta pačia mėlyna suknele – nusidėvėjusia ir išblukusia, nors jos žodžiais, namuose ji turi šimtą gražių suknelių, „visą spintą“. Pegi ir jos klasės draugės nepatikėdamos Vanda ir pradeda ją kankinti. Lina, geriausia Pegės draugė, nedalyvauja... bendroje pramogoje, tik tyliai stebi. Bet viduje Lina kankinasi, nes negeba surasti drąsos atvirai apginti Vandą. Tik po staigaus Vandos išvykimo klasės draugai sužino tiesą apie šimtą suknelių, o Lina ir Pegi aiškiai supranta, kas yra gerumas ir sielos dosnumas.Jaudinanti Elinor Estes novelių knyga (1906–1988) jau 80 metų žavi vaikus įvairiose šalyse. Ji sukelia gyvą atsiliepimą jų širdyse, taip pat ir todėl, kad remiasi tikrais įvykiais iš pačios rašytojos vaikystės. Klasėje su ja mokėsi mergaitė, kurią kankino dėl vienintelės suknelės ir keisto lenkiško vardo. Mažame Vakarų Heivene, Konektikute, kur užaugo būsima rašytoja ir kur vyksta šios istorijos veiksmas, lenkiški vardai buvo retenybė. O paskui ta mergaitė persikėlė į Niujorką – tai nutiko staiga, mokslo metų viduryje, ir Elinor taip ir nespėjo jai atsiprašyti. Ilgus metus ją kankino neišnykstantis kaltės jausmas. Juk ji pati žinojo, kas yra neturtingumas ir šaltis namuose, ir kaip dėvėti drabužius po vyresnės sesers. Bet ar neturtingumas yra priežastis kankinti žmogų? Ar galima žaisti su tų, kurie skiriasi nuo tavęs, jausmais? Elinor nesiliovė ieškoti atsakymų į šiuos klausimus, ir vieną dieną ji suprato, kad reikia parašyti apie viską, kas įvyko. Taip gimė novelių knyga „Šimtas suknelių“, kuri pirmą kartą buvo paskelbta 1944 metais ir greitai gavo Newbery garbės diplomą.