Dešimt laiškų

Prieš penkerius metus mano patėvis uždarė mane narkologinėje klinikoje, kur aš vienatvėje gyvenau savo blogiausias dienas. Per tuos metus aš atsistojau ant kojų ir sugrįžau į gimtąjį Niujorką, kad pradėčiau naują gyvenimą. Bet Aleksandro pasitikėjimas savimi neturi ribų, ir jis bando nustatyti visišką kontrolę maname gyvenime. Aš beviltiškai priešinuosi, bet kiekvieną kartą man vis sunkiau jam pasipriešinti, nes griežtas šaltų akių žvilgsnis atgaivina pamirštus jausmus, ir man vis labiau norisi jam pasakyti tiesą. Bet ar jis patikės ta, kurią neapkenčia didžiąją savo gyvenimo dalį?