Ateikusi su rūku

Mano pirmasis prisiminimas – tai rūkas, pilnas monstrų. Nepamenu, kas aš esu, nei kaip čia atsidūriau, tačiau dėl kažkokios keistos priežasties manęs nemaišo monstrai. Sužinojusi, kad atėjau su rūku, vieni trokšta mane sudeginti kaip raganą, kiti – saugo. Karaliaus patarėjas net siunčia kaip šnipę į Nergardo pilį stebėti nepalankų jam burtininką. O jis iš pradžių atrodo gana mielas. Bet visi kažką slepia, ir man teks išsiaiškinti, kas čia geras, o kas blogas, kaip jie tarpusavyje susiję, kas man čia daro ir kuo aš pasipiktinau Nergardo sargybos vadovei. Ir tik vienas atsitiktinis pažįstamas tikrai yra mano pusėje, nors visiškai manęs nepažįsta.