Williamas užaugo name, kuris nurimo dėl tragedijos, jo tėvai sunkiai galėjo žiūrėti į jį, nekalbant jau apie tai, kad galėtų jam rodyti meilę. Su palengvėjimu jis išvyksta į universitetą, kur sutinka Julianą, tokią nepanašią nei į jo tėvus, nei į jį patį — atvirą, energingą, pasitikinčią savimi, žvelgiančią į ateitį, o ne į praeitį. Julianos šeima nuostabi, mylintys tėvai ir trys seserys. Silvia — svajotoja, nuolat pasinėrusi į knygas. Cecillia — menininkė ir šiek tiek maištautoja. Ir tyli Emilė, kuri rūpinasi visais. Seserys yra labai artimos, jos dalijasi viena su kita mintimis, jausmais ir svajonėmis. Williamui tokie šilti santykiai yra keisti, jis būtų laimingas įsilieti į tokią šeimą, bet kur jam — uždaram nelaimingoje praeityje. Ir vis dėlto jis pasirodo apsuptas simpatijos, draugystės ir meilės. Tačiau vieną dieną Williamo vaikystės tamsa kyla į paviršių ir apverčia jo naują, jau nusistovėjusį jaukų pasaulį, kartu sprogdinant ir keturių seserų šeimos harmoniją. „Sveika, gražuole“ — romanas apie tai, ar meilė gali atgaivinti sulaužytą žmogų, ar ji gali priešintis žeidžiamam savimeilė, svetimumui, išdavystei, nenorui suprasti ir atleisti. Labai galinga ir tuo pačiu metu širdį veriantis švelnus pasakojimas, kuriame nėra teisių ir neteisių, o yra tik gyvenimas visuose jo nuostabiuose pasireiškimuose.