Spalvų garsai. Vladimiro Kandinskio gyvenimas

Garsai ir spalvos, susipindami, sukuria stimuliuojančią audrą, vaizdų, emocijų. Vladimiras Kandinskis buvo pajėgus matyti pasaulį jo margame vieningume, ir, nepaisant visų kliūčių ir aplinkinio nepritarimo, jis negalėjo nesidalinti su pasauliu savo ypatingu talentu.
1885 metai. Tėvo spaudimu Vladimiras Kandinskis priverstas užsiimti teisės studijomis. Tačiau potraukis tapybai yra toks nepavaldomas, kad 30 metų jis nusprendžia atiduoti visą save menui, persikeldamas į Vokietiją. Sutinkęs naują meilę, Vladimiras sugrįžta į Rusiją. Tačiau revoliucija neleido ilgai mėgautis laime. Reikėjo palikti namus. Šį kartą amžinai. Vladimiras ir Nina rado naują prieglobstį. Bauhauzas vėl dovanojo jiems laimę. Iki tol, kol valdžią Vokietijoje perėmė fašistai…

1946 metai. Kariniame ligoninės Mičigane jaunas indėnas atsigauna po dvejų metų komos, kalba švaria rusų kalba ir teigia, kad jis niekas kitas, kaip 77 metų rusų menininkas Vladimiras Kandinskis. Ar verta tikėti tokiais laukiniais teiginiais? Ar galima, kad tai sielų persikėlimas, ir kur tada yra paties Deivido siela?