Merginos, kurios meluoja

„Aš niekada nebuvau tokia jausminga. Vaikystėje patyriau visas emocijas: ir pyktį, ir neapykantą, ir meilę, ir liūdesį. Akivaizdu, kad patyriau jų tiek, kad tiesiog nebeliko. Šis nejautrumas kūne ir sieloje verčia mane daryti veiksmus, kurie kam nors gali pasirodyti bjaurūs.... Bet man nusispjaut. Atrodo, visi mano jausmai užgeso, išskyrus veržlų, viršūnuojantį, degantį pyktį, kurio aš negaliu nuslopinti“. Iš pradžių vienišos motinos Marijanos Torstotyr dingimas nesukelia susidomėjimo Akraeso gyventojams. Ji kentė nuo depresijos, periodiškai leidosi į išgertuves, nesuvaldė dukters auklėjimo be socialinių darbuotojų paramos... Policija ir liudytojai sutinka, kad moteris išėjo iš gyvenimo savanoriškai... Bet po septynių mėnesių jos kūnas randamas su smurtinės mirties žymėmis. Policijos pareigūnė Elma ir jos kolegos ima tirti bylą, kuri tampa vis sudėtingesnė, kai daugėja įtariamųjų ir atsiskleidžia Marijanos praeitis... Ar Elma sugebės rasti tiesą liudytojų balsų chore? Merginų, kurios meluoja, balsų chore?