Doriano Grėjaus portretas

Užburto žavinga išvaizda ir nesugadinta jaunojo Doriano Grėjaus siela, dailininkas Bežilis Holluordas piešia jo portretą. Sakoma, kad grožis yra žiūrovo akyse, tačiau jaunuolis paveiksle yra toks pat viliojantis, kaip ir gyvenime. Holluordas tiki, kad Doriano Grėjaus portretas yra jo stipriausias darbas, bet kol kas nežino, kiek sunaikinanti gali būti meno galia. Grožį ir nekaltumą Doriano pastebi Henris Vottonas — dailininko draugas, pasaulietinis džentelmenas ir hedonistas. Lordas Henris mato nepatyrusį jaunuolį kaip puikų mokslinį objektą ir sodina jo galvoje mintį, kad gyvenimo prasmė yra malonumai ir nuolaidžiavimas žemesnėms aistroms. Kai aplaidžiai išsakyta Doriano Grėjaus pageidavimas amžinai jauname likti išsipildo, prasideda jauno vyriškio dvasinis nuosmukis. O fizinis nuosmukis tuo tarpu pasigauna paveikslą portrete. Paaiškėja, kad grožis iš tikrųjų yra baisi galia...