Vilties ekspedicija

Trečiasis lapkričio mėnuo 1803 metais, La-Korunjos uostas. Po sveikinimo šūksnių ir miesto žmonių plojimų pakeliamas į orą korvetas „Marija Pita“. Laive yra dvidešimt du vaikai nuo trijų iki devynerių metų, paimti iš našlaičių prieglaudų. Jie – gyvi neseniai atrastos vakcinos nuo raupų nešėjai, skirti transportuoti vakciną į Ispanijos kolonijas Amerikoje. Vaikus lydi ir juos prižiūri našlaičių prieglaudos vadovė Izabelė Sendal. Taip prasideda rizikinga ekspedicija, vadovaujama chirurgo Francisco Javier Balmis ir jo padėjėjo Josepo Salvani, kurią skyrė šiuolaikinis ispanų rašytojas, istorinių bestselerių autorius Javier Moro.
Romano herojams teks išgyventi audras ir laivų katastrofas, taip pat susidurti su daugybe kliūčių: bažnyčios priešiškumu, pareigūnų korupcija, gobšumu tų, kurie nori pasinaudoti bejėgių našlaičių būkle. Tačiau nepaisant visko, Filantropinė vakcinacijos ekspedicija buvo paskirta tapti didžiausia humanitarine misija žmonijos istorijoje, ir prie to prisidėjo ne tik vaikų drąsa, išgelbėjusi didžiulį žmonių skaičių, bet ir neįtikėtina bebaimių kelionės vadovų atsidavimas, varžantis dėl vienintelės moters meilės laive „Marija Pita“.