Lapkričio nuotaka

Mama pavadino mane Jara, pagal ryškią saulę, kuri atsispindi nuo sniego dangos.

Bet iš kur ji galėjo žinoti, kaip atrodo sniegas, jei žiemų jau šimtą metų nėra? Vienintelė vieta, kur dar išliko šaltis — tai prakeiktas miškas.

Ten gyvena paskutinis gruodžio burtininkas, dėl kurio žiema gali vieną dieną sugrįžti.

Žmonės iš visų jėgų bando to užkirsti kelią, aukodami gruodžio mėnesį gimusiu vaikus. Ir aš tapau viena iš tų vaikų.

Jaudinanti istorija apie meilę ir ištikimybę sau ir savo šeimai. Apie pasaulį, kuriame jau seniai nebuvo žiemos. Apie pasaulį, kuriame kiekvienas mėnuo turi savo fizinį įsikūnijimą.
Meilės trikampis, atpažįstami pasakų motyvai, slavų aplinka.
Puošnus leidimas su pasakų maketu ir įdėklais, atliktais akvarelės technika.
Pasakojimai atspindi herojės judėjimą per vietas: leidinys pasitinka skaitytoją rudenį ir palydi žiemą; maketo elementuose — paslaptingas miškas ir sniego apgaubtas aplinkas.
Leidinys papildytas Anos Lužecskajos žemėlapiu.