Stounhendžas. Laikas su maištininku

Laikas neatsiejamas nuo Žmogaus. Jam būdingos daugybė žmogaus bruožų: griauti ribas ir trinti sienas, balansuoja tarp amžinybės ir akimirkos, statyti vis naujus paminklus ir monumentus, nė kiek nesirūpinant pasekmėmis. Žmogus nuolat žaidžia su Laiku, tikėdamasis anksčiau ar vėliau jį pavergti savo valiai. Ar tikrai taip toli nuo mikėjų princo Esono, sumaniusio pastatyti Stounhendžą, kad iškeltų savo valdžią ir sujungtų kovojančias gentis, nuo pulkininko Makalou, sumaniusio pasinaudoti laiko mašina savo turtėjimui? Bet šie žaidimai, be abejo, yra jaudinantys, ir kol žmonija nesibaigė, jie tęsisis...