Šalti sutemų

Romanai apie tikrus savo epochos herojus — policijos darbuotojus, žmones, kuriems tarnybiniai žygdarbiai yra įprastas dalykas.
1980-tųjų pabaiga. Vladivostoke siautėja žiaurus maniakas. Penkios aukos per dvi savaites. Visos — moterys nuo dvidešimt iki trisdešimt penkerių metų, visoms ant kūno išpjauti keisti ženklai, primenantys sektantų, ir išimtos vidaus organai. Tyrimą pavesta vykdyti policijos majorui Dmitrijui Merkulyovui. Jis supranta, kad susidūrė su serija, tačiau atsisako tikėti, kad tai sektos darbas. Jo nuomone, žmogžudystes vykdo vienišas asmuo, turintis chirurgo įgūdžių. Dar viena panaši nusikaltimų serija skatina majorą imtis ryžtingų veiksmų. Jis sumano pagauti maniaką su gyvu masalu, dėl ko paprašo savo kolegės suvaidinti jam mirtinai pavojingame spektaklyje…
Tai buvo visai neseniai. Kai garbė ir begalinė ištikimybė pavojingai profesijai buvo pagrindinės ir privalomos policininkų savybės…