Tarp aktų

1939 metų birželio dieną Oliverių šeimos dvare renkasi namiškiai ir kaimo gyventojai, atvyksta netikėti svečiai ir prasideda spektaklis, dėl kurio visi susirinko. Nedidelėje scenoje vaidinami epizodai iš Anglijos istorijos nuo Viduramžių iki karo pradžios. Tačiau spektaklis nuolat nutrūksta dėl ilgesnių pertraukų, dekoracijų keitimo ir kostiumų kaitos, kovos su užsispyrusia gramofonu ir liūtimis, ir tada žiūrovai tampa romano herojais: jie kalbasi ir geria arbatą, patiria smulkias ginčijas ir dideles dramas, ieško savęs pasaulyje, kuris griūva prieš akis. Teatrinis ir realus, praeitis ir dabartis, tolimi istoriniai įvykiai ir naujos epochos slenkstis persipina šiame lyriškame ir ironiškame romane, tapusiu paskutiniu aktu Virginios Woolf kūryboje…