Laukiant ožkos

Į šeimą netikėtai sugrįžta tėvas, kurį laikė mirusiu. Vyras dar kartą supažindinamas su savo sūnumis, tačiau apleistiems ir niekieno autoriteto nepripažįstantiems berniukams jis atrodo visiškai svetimas žmogus — Diktatorius, su kuriuo broliai, Viktoras ir Vad, nusprendžia kovoti.
O aplink — badas,... neišsprogdinti sviediniai, darbo trūkumas. Ieškodama geresnės dalies, šeima persikelia į tėvo gimtąjį kaimą. Bet ir čia nėra išsigelbėjimo: ta pati griūtis, o kartu su ja — įtarumas ir atsargus požiūris vienas į kitą. Berniukų tėvai išvyksta pirkti ožkos — juk pienas reiškia sočias ir gausias dienas. Bet ožka netampa laimingos gyvenimo simboliu...  
Tragiškoje pasakoje, parašytoje Jevgenijaus Dubrovino, herojų istorija tampa visos pokario epochos istorija. Rašytojas skaudžiai ir tuo pačiu labai paprastai papasakojo apie pačius svarbiausius dalykus: apie žmogiškumą ir gerumą, apie brendimą, pasirinkimo sunkumus ir atsakomybę — už priimtą sprendimą ir jo pasekmes. Realistiška, nuoširdi ir teisinga kūrinys rado ryškų vaizdinį atspindį menininkės Elizabetos Būchalovos iliustracijose.